Žodžio ir muzikos valanda ,,KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ”

Sausio 26, penktadienį, 19 val.        

Birštono kurhauze

Žodžio ir muzikos valanda ,,KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ” 
pagal poeto, kunigo  Ričardo Mikutavičiaus  kūrybą

Programa

J. S. Bach, C. Gounod, J. Brahms, R. Kreuzer,
J. Kačinsko, M. Urbaičio kūriniai bei Ričardo Mikutavičiaus eilėraščiai.   

Dalyvauja

Aktorė, diktorė DALIA STONYTĖ
Lježo (Belgija) tarptautinio styginių kvartetų konkurso laureatas, smuikininkas
prof. PETRAS KUNCA
M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatė, pianistė
ŽIVILĖ KARKAUSKAITĖ
Kompozitorius prof. MINDAUGAS URBAITIS

_____________________________________________

Renginys nemokamas

_____________________________________________

Kunigas Ričardas Mikutavičius – esė, teologinių ir filosofinių straipsnių autorius, kaip poetas iki Sąjūdžio laikų buvo mažiau žinomas (iki tol dienos šviesos neišvydo nė viena jo knyga). Nors buvo žinomi jo eilėraščių ciklai, skirti Maironiui (1982), A. Mackevičiui (1986), kai kurie kiti eilėraščiai, paskelbti žurnale „Aidai“ (1982), tačiau tik po 1989-ųjų, kai Kauno rotušėje buvo pristatyta pirmoji R. Mikutavičiaus poezijos knyga „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, netruko pasirodyti ir kiti jo rinkiniai: „Poterių upė“ (1990), „Šviesos spalvos“ (1992), „Žaizdos metafizika“ (1995), „Spindintis virš mūsų“ (1998), „Mirties vilties veidai“ (1999) .

Pirmoji poeto, kunigo Ričardo Mikutavičiaus poezijos knyga „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ buvo išleista Čikagoje. Ją pasitikdamas poetas Kazys Bradūnas raše: „Tai neįprastų eilėraščių knyga jos braižo ir visos struktūros prasme. Yra čia tik vienas ištisas kalbėjimas apie Donelaitį, apie jo būrus, apie lietuvių kalbos ir Lietuvos išlikimą, apie sunkias praeities problemas, kažkur susisiekiančias su dabartimi. Visa knygos struktūra yra kone koncertinio plano, žodinės variacijos, kur į pagrindinę donelaitišką temą jungiasi jai artimos šalutinės, skambėdamos poetinėje partitūroje vienu ir nedalomu įspūdžiu.“

Apie kitą R. Mikutavičiaus eilėraščių rinktinę „Poterių upė“poetas Marcelijus Martinaitis rašė: „Ši knyga yra tylių ir gilių meditacijų vaisius, jos minčių tekėjimas, pasikartojimai, net ritminė monotonija artima maldai, rožančiaus kalbėjimui, todėl labai tiksliai pavadinta – „Poterių upė“. Toks išraiškos būdas, labai vykusiai naudojamas, beje, retai sutinkamas ir poetų kunigų kūryboje, tarsi pats savaime yra dvasingas – kaip vargonų gaudimas ar giedojimas be žodžių. (…) Mikutavičiaus lyrikos knyga padės mums iš naujo prisiminti, ką davė ir ką dar gali tikėjimas duoti dvasiai, dorovei, artimo meilei, kai jis tampa kūryba, sutelkiančia jėga. Ta prasme lietuvių poezijos patirtis yra fenomenali: beveik visa jos klasika sukurta kunigų, ne tiek atpasakojanti tikėjimo tiesas, kiek pasinerianti didžiojoje Visumoje, kuri vieniems yra Dievas, kitiems – nepažintoji Valia, dar kitiems – Gyvenimas. Jie suvokė didžiąsias galias: Visatą, gamtą, gyvybę ir mirtį, tėvynę, kas atitiko ir didžiai pranoko tikėjimo praktiką. Jų tikėjimas yra stiprus gamtos ir kultūros išgyvenimas, kūrybos aktas, ką mums primena dievdirbių menas, mūsų lyrika, Švenčiausios Mergelės Marijos garbinimo apeigos lietuvių kaimuose. Tai susiliejo su etnine kultūra, tapo giliai vidiniu kultūros, dorovės ir sąžinės aktu. (…) Ši knyga mums sako meilės žodžius ir sako tada, kai veikti sunku arba beveik neįmanoma. Bet yra įmanoma, kai pasakoma!“.

Kviečiame pasiklausyti tikrų ir iš širdies plaukiančių šios iškilios asmenybės – Ričardo Mikutavičiaus poetinių žodžių, jausmingai nuspalvintų muzikos opusų intarpais.