Maloniai kviečiame į Elenos Kurklietytės monotipijų parodos „Būties žaismė“ pristatymą

Maloniai kviečiame į Elenos Kurklietytės  monotipijų parodos „Būties žaismė“   

pristatymą Birštono kurhauze  kovo 1 d., antradienį, 15:00 val.

Dalyvaus rašytoja, menininkė Elena Kurklietytė  ir aktorė Birutė Mar

Elenos Kurklietytės 

Monotipijų paroda

BŪTIES ŽAISMĖ

Talentingą kūrėją Eleną Kurklietytę galime vadinti rašytoja, galime – dailininke ir abiem atvejais būsime teisūs. Mat ši menininkė nei žanrų, nei meno formų rėmais neapsibrėžia. Pasak jos, kiekviena asmenybė yra daugiabriaunė, tad asmenybei svarbios visos saviraiškos formos, gebančios tą daugiabriauniškumą aprėpti. Tad ir ji pati, Lietuvai nemažai nuveikusi kaip žurnalistė (už ką apdovanota „Sausio 13-osios“ medaliu), jau kuris laikas plėšia lietuvių prozos dirvonus (romanai „Lyla“ (2004), „Šešėlių verpėja, Laukinės Todės istorija“(2009).

Elena taip pat kuria puikius paveikslus iš gėlių žiedlapių (jau buvo aštuonios parodos), o pastaruoju metu atrado sau ir dar vieną sąmonės tarpininkavimo nereikalaujančią kūrybos formą – monotipiją, kurią pati vadina sielos pėdsaku. Kuo ypatinga ši meno forma? Kaip vyksta pats kūrybos procesas?

Elena:

Monotipija – dieviškasis nenuspėjamumas – kūrybos forma, kuriai jokie profesionalūs įgūdžiai nereikalingi. Net piešti nereikia mokėti – ant stiklo uždedi spalvas, glaudi prie jo lapą ir visiškai nežinai kas gims. Tai išimtinai meditatyvinė kūryba. galimybė pažinti savo pasąmonę, sužinoti, ką „kalba“ tavo rankų, tavo sielos virpesiai ir žodžiais neformuluotos mintys, emocijos, įkvėpimas, vieta, laikas, mėnulio fazės…

Monotipijoje nieko nesuplanuosi ir nesuprojektuosi. Ji todėl ir vadinasi monotipija, kad pakartoti to piešinio jau nei aš, nei kas kitas negalės. Kūrybos rezultatą, atrodytų, lemia atsitiktinumas, tačiau netikėtai realizuojasi pasąmonės slėpiniai, paveiksluose išryškėja atpažįstamos prasmės ir objektai. Tokia kūryba man drauge ir poilsis, ir meditacija, būtina, idant vėlyvą rudenį, visai žiemai grįžus iš kaimo į Vilnių, vėl galėčiau sėsti prie rašomojo stalo ir turėčiau dėl ko prie jo sėsti.

Iš pokalbio su Rimvydu Stankevičium („Respublika“, 2015 08 28 – 09 03)

Parodos organizatorius:Birštono viešoji biblioteka