LIETUVOS BAROKO HORACIJUS: Sarbievijaus poezija ir jo laikų muzika

Liepos 19 d., šeštadienį, 19 val. 

 Birštono kurhauze

 

 

LIETUVOS BAROKO HORACIJUS:

Sarbievijaus poezija ir jo laikų muzika

 

 

 

Tarptautinis senosios muzikos ansamblis “Canto Fiorito”:

Renata Dubinskaitėmecosopranas, skaitovė

Rodrigo Calveyrakornetas, išilginės fleitos, meno vadovas (Brazilija/Prancūzija)

Miguel Rincon teorba, barokinė gitara (Ispanija)

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2025 metus paskelbė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) ir Baroko literatūros metais. Lygiai prieš 400 metų – 1625 m. Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“, kuri išgarsino jo vardą XVII amžiaus Europoje. Įvairiose Europos valstybių leidyklose ši rinktinė buvo išleista apie 60 kartų, eilėraščiai išversti į įvairias kalbas. Poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi.

 

Sarbievijaus metais „Canto Fiorito” pristato naują koncertinę programą, kurioje jo poezijos skaitymai derinami šio poeto laikų italų Baroko muzika, parašyta pagal tekstus tomis pačiomis temomis, kaip ir Sarbievijaus kūriniai. Italų muzika pasirinkta neatsitiktinai – būtent studijuodamas Romoje Sarbievijus susiformavo kaip kūrėjas, nes Italijos kultūra, antikinė architektūra, skulptūra, dailės kūriniai, literatūra turėjo lemiamos reikšmės poeto kūrybai. Be to, būtent Italijoje jis parengė minėtą poezijos rinkinį. XVII a. pradžios Italijos muzikoje poezija laikyta visa ko pagrindu, muzika suvokta kaip “poezijos tarnaitė”, padedanti perteikti, sustiprinti tekste užkoduotas reikšmes ir emocijas. Būtent poezijos sureikšminimas muzikoje bei atsigręžimas į antikinės dramos palikimą ir atvedė Italiją į naujo Baroko stiliaus suformavimą. Italų ankstyvojo Baroko muzika įves Sarbievijaus kūrybinį palikimą į platesnį istorinį ir meninį kontekstą.

 

Sarbievijus savo kūryboje seka Horacijaus poezija, tačiau antikos motyvus dažniausiai susieja su Biblijos siužetais, žemišką meilę paverčia dieviškos meilės troškimu. Sarbievijaus kūryboje itin gausu “Giesmių giesmės” motyvų, išplėtotų į jausmingą religinę lyriką, kurioje Dievas yra geidžiamas, laukiamas mylimasis. Ši tendencija ryški ir italų Baroko sakraliniuose muzikos kūriniuose. Greta tikėjimo, Sarbievijaus poezijoje gausu ir filosofinių temų, dažnai persmelktų žemiško gyvenimo laikinumo pojūčio, barokinės “memento mori” (lt. atmink, kad mirsi) nuostatos, kuri atsispindi ir to paties laikotarpio muzikos kūriniuose. Koncerte skambės Claudio Monteverdi, Francesco Cavalli, Johannes Hieronymus Kapsberger, Giacomo Carissimi, Chiara Margarita Cozzolani, Stefano Landi ir Dario Castello kompozicijos.

 

 

APIE ATLIKĖJUS

 

Renata Dubinskaitė, mecosopranas, yra pagrindinė „Canto Fiorito“ solistė, šio ansamblio ir Kretingos senosios muzikos festivalio prodiuserė, taip pat ansamblių „Duo Barocco“ ir “Lux Maris” koncertinių programų kūrėja ir dainininkė. Pirmiausia ji studijavo dailės istoriją ir teoriją Vilniaus dailės akademijoje, apsigynė menotyros daktaro disertaciją, o po to baigė solinio dainavimo bakalauro ir magistro studijas pas prof. Vladimirą Prudnikovą Lietuvos ir muzikos teatro akademijoje ir Vytauto Didžiojo Universiteto muzikos akademijoje.

 

2021 m. R. Dubinskaitės solinį diską “Barbara Strozzi. La voce sola” išleido įrašų kompanija “Brilliant Classics” (Nyderlandai), CD įrašai transliuoti “BBC Radio”, “France Musique”, JAV ir Autralijos radijo programose, sulaukė entuziastingo tarptautinių kritikų įvertinimo. Su ansambliu „I Gemelli“ ji koncertavo prestižinėse salėse – Amsterdamo „Concertgebouw“ ir Barselonos „Palau de la Musica Catalana“, taip pat Sevilijos ir Ekso operos teatruose. Su ansambliu “Canto Fiorito” ji dainavo solo rečitalius ir koncertines programas Stokholme, Briuselyje, Namiūre, Osle, Trondheime, Zalcburge, Vienoje, Braitone, Rostoke, Pordenone ir kituose Europos miestuose.

 

Dainininkė yra parengusi Holoferno vaidmenį A. Vivaldi oratorijos sceniniame pastatyme (2014, 2023 ir 2024 m., režisierius G. Varnas), nimfos vaidmenį L. Rossi operoje “Užburtoji pilis” (2020-2021, Dižonas, Nansi ir Versalis, su “Cappella Mediterranea”), Kirkės vaidmenį A. Stradellos operoje “Kirkė” (2019, su “Canto Fiorito”, Vilnius), Česonijos vaidmenį G. Pagliardi operoje “Kaligula” (2015, su “Le Poeme Harmonique”) ir kitų Baroko operos vaidmenų. 2025 m. rengia Ruggiero vaidmenį G. F. Handelio operoje “Alčina”.

 

 

Ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra, gimęs Brazilijoje, studijavo išilginę fleitą pas Conradą Steinmanną Bazelio „Schola Cantorum“. Tuo pat metu specializavosi viduramžių muzikoje pas Pedro Memelsdorffą Milano „Civica Scuola di Musica“. Vėliau baigė korneto studijas Trosingeno aukštojoje muzikos mokykloje. R. Calveyra yra nuolatinis garsaus senosios muzikos ansamblio „Cappella Mediterranea“ narys ir jo dirigento Leonardo Garcia Alarcono asistentas. Kasmet jis sugroja iki šimto koncertų ir baroko operos spektaklių visoje Europoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Kaip solistas R. Calveyra grojo su Brazilijos, Šveicarijos, Italijos, Argentinos ir Lietuvos orkestrais ir jiems dirigavo. Jis buvo Brazilijoje įkurto ansamblio „Instrumentarium“ meno vadovas, su šio ansamblio nariais tokiais kaip Maria Cristina Kiehr ar Manfredo Kraemer, surengė daugiau nei 150 koncertų Pietų Amerikoje ir Europoje. Jis įrašė daugybę kompaktinių plokštelių su tokiomis kompanijomis kaip „Hamonia Mundi France, „Deutsche Harmonia Mundi“, „Ambronay Editions, „Ricercar“, „Calliope“, „France Musique“ ir kt. Jis dėsto kornetą, išilginę fleitą ir improvizacijos/diminucijų discipliną Poznanės muzikos akademijoje.

 

Ansambliui „Canto Fiorito“ R. Calveyra vadovauja nuo 2013 m. Tai yra aktyviausias senosios muzikos ansamblis mūsų šalyje, taip pat daugiausiai atstovaujantis Lietuvai užsienio festivaliuose. Ansamblio misija yra tyrinėti ir atlikti Renesanso ir Baroko muziką, ypatingą dėmesį skiriant XVII a. LDK muzikos paveldui, „Canto Fiorito“ repertuare taip pat skamba baroko operos. Pastaraisiais metais ansamblis aktyviai bendradarbiauja su Klaipėdos kameriniu orkestru, taip pat įgyvendino bendrus tarptautinius projektus su Austrijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos senosios muzikos ansambliais. Ansamblis didelį dėmesį skiria senosios muzikos edukacijai ir Lietuvos regionams. 2017 m. Kretingos Pranciškonų bažnyčioje R. Calveyra inicijavo tarptautinį Kretingos senosios muzikos festivalį, skirtą seniausiems Lietuvoje (1680 m.) vargonams. Kiekvienais metais festivalis pristato garsiausius pasaulio menininkus ir senosios muzikos ansamblius nemokamuose koncertuose.

 

 

Miguel Rincón gimė Sevilijoje. Jis studijavo klasikinę gitarą ir liutnią konservatorijoje Sevilijoje, taip pat baigė dvi magistro studijų programas – vieną Barselonoje, kitą Ciuriche. Visas studijas jis baigė aukščiausiais įvertinimais.

 

Miguel Rincón yra aktyvus koncertuojantis liutnininkas ir basso continuo atlikėjas, pasirodantis su svarbiausiais senosios muzikos ansambliais ir orkestrais, tokiais kaip „Berlin Philharmonic“, „Balthasar Neumann Choir and Ensemble“, „Capella Gabetta“, „Il Giardino Armonico“, „La Cetra Baroque Orchestra Basel“, „Les Musiciens du Louvre“, Bazelio kamerinis orkestras, „I Barocchisti“, Miuncheno kamerinis orkestras, „Les Arts Florissants“, „Artaserse“ (su Philippe Jaroussky), „Zefiro“ (su Alfredo Bernardini) ir kitais. Šiuo metu jis yra pagrindinis liutnistas ansambliuose „Les Musiciens du Prince“ (su Cecilia Bartoli) ir „Il Pomo d’Oro“.

Jis yra grojęs su žymiais solistais ir dirigentais, tokiais kaip Cecilia Bartoli, Plácido Domingo, Joyce DiDonato, Philippe Jaroussky, Michael Spyres, Andrea Marcon, Giovanni Antonini, Marc Minkowski, Patricia Petibon, Julia Lezhneva, Francesco Corti, Diego Fasolis, Andres Gabetta, Giuliano Carmignola, Magdalena Kožená, Jeanine De Bique, Sabine Devieilhe, Bejun Mehta ir kitais.

 

Būdamas universaliu muzikantu, jis taip pat grojo gitara šimtuose koncertų su įvairiomis šiuolaikinės muzikos grupėmis flamenko, džiazo, roko ir popmuzikos stiliuose.

 

 

Įėjimas laisvas

 

 

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Projektą organizuoja VšĮ „Canto fiorito”, www.cantofiorito.lt.

 

Birštono kultūros centras

Jaunimo g. 4, 59206  Birštonas
Tel. +370 319 6 55 50
mob.  +370 687 1 67 25
el. p.  bkc@inbox.lt

 

_______________________

Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Įmonės kodas 190025748
PVM kodo nėra

 

AB ,,Artea“  bankas Birštono KAS,
banko kodas 71816

Spec.lėšų sąsk.

LT 437181600000144640
SWIFT kodas:CBSBLT26

 

 

Naujienlaiškiai
Prenumeruokite naujienlaiškį ir sužinokite apie renginius pirmi!
Informacija dėl bilietų:

Tel.: +370 319 65546
(nuo 13 val.)

El. p.: kasa@birstonokultura.lt

 

Administracijos darbo laikas:

Pirmadieniais – penktadieniais:

8.00 – 17.00 val.
 ( 12.00–13.00 val. pietų pertrauka)

 

 

Navigacija
×
MENIU