Birštono Kurhauzo galerijoje (B. Sruogos g. 2)
rugpjūčio 28 d., šeštadienį, 17.00 val. atidaroma tapytojos Gintarės 
Šiaulienės paroda „Būsenos“.
Gintarė Šiaulienė – Birštone gimusi kaunietė tapytoja, kurios kūryboje ryškus jausminis meno aspektas nuo vidinių būsenų analizės, emocijų suvokimo iki absoliutaus savęs priėmimo ir santarvės tiek su savo vidiniu, tiek su išoriniu pasauliu. Būtent tai menininkė akcentuoja ir naujausioje savo parodoje „Būsenos“, kurią apibendrintai būtų galima pavadinti karantino patirčių sinteze. Prie priverstinės atskirties nuo artimiausių žmonių, nekantraus atlydžio laukimo temų savo kūriniuose prisiliečiančios G. Šiaulienės tapyboje yra ir valiūkiškumo, jausminio skaidrumo. Metas, kuomet priverstinai buvome panardinti į sulėtintą gyvenimo tempą, daugeliui tapo ne tik praradimu, bet ir atradimu – laiku savo vidiniams poreikiams, kūrybiniams impulsams, jausmų suvokimui, stabtelėjimui susimąstyti, ko norime iš gyvenimo, prisiminti, kas iš tiesų mums teikia pilnatvę, kur slypi visa ko prasmė. Gintarės kompozicijos moteriškai jautrios, subtilios, lengvos. Nėra blaškančių detalių. Žmonių figūros apibendrintos, judesiai sukurti tarsi fotografijoje, per vieną sekundės dalį, taip užčiuopiant greitai pralekiančios akimirkos esmę, perteikiant tikrą gyvenimą su išgrynintomis svarbiausiomis patirtimis. Kompozicijose išvystame karantino bei po jo sekusio emocinio atšilimo realijas, lydimas plataus itin subtiliai perteiktų jausmų spektro. Suturėtu entuziazmu ir nekantrių troškimų dvasia spinduliuoja paveikslai „Laukimas“, „Nekalbus“, „Pilkšvai melsvas šeštadienis“ ir pan. Džiugiu išsilaisvinimu, grįžusios bendrystės jausmu dvelkia „Atlydys“, „Prisilietimas“, „Pašoksime“. G. Šiaulienė vengia tiesmukos vaizdo traktuotės. Jos kompozicijos mažai tepaiso perspektyvos dėsnių, nes čia visų svarbiausia – vidinių būsenų perteikimas, jausminė kūrinio pagava. Grakštus, kartais netgi kiek šmaikštokas kūrybos stilius į jautrias kompozicijas supina giliausius jausmus, vidinius nuogąstavimus ir subtiliausias nuojautas. Kūriniai atspindi tapytojos troškimą per judesį, spalvą, siužetus tyrinėti ir parodyti bent dalį žmogaus dvasinių būsenų spektro. G. Šiaulienės stilius nuaustas iš kruopščiai suderintų spalvų, linijų, vidinio tikrumo, šiandienos aktualijų ir subtiliausių gelminių pojūčių. Figūros išdėstytos, pasitelkiant tam tikrą ritmiką, todėl paveikslai atrodo gyvi ir skambantys. Dailininkės kūryboje svarbus asociatyvusis aspektas. Jos kūrybos stilių galima įvardinti kaip asociatyvų abstrakcionizmą. Vaizduojamos figūros, formos, spalvinės dėmės neatkartoja realybėje matomų pavidalų, o tik sukelia asociacijas su jais. Turinio prasme galima įžvelgti intymizmo užuominų. Laisvu, lengvu potėpiu G. Šiaulienė išreiškia asmeninius savo potyrius ir tikėjimą, jog dažais galima išlieti ant drobės visus vidinių būsenų niuansus. Mąsliomis spalvomis ji kuria melancholiškos nostalgijos dvasią, sklandančią sielos labirintuose. Subtili spalvų paletė ir laisvai apibrėžti kontūrai – jautrią pačios menininkės prigimtį išduodantis braižas. Kontūras G. Šiaulienės kūryboje labai svarbus – jį pasitelkdama menininkė kuria emocinę kūrinio atmosferą. Paveikslų lakoniškumas, esmės išgryninimas byloja apie vidinę kūrėjos šviesą, romantinę pasaulio pajautą. Svajingomis kompozicijomis autorė kalba apie vėjo kvapą, ežerų akis, pavasario laukimą, apsikabinimo ilgesį, prisilietimo galią. G. Šiaulienės paveikslų grožis slypi jos gebėjime savo kūrinių subtilumu grąžinti dvasinę ramybę.
Paroda veiks: 2021 08 28 – 09 17
