Birštono kultūros centro fojė
JUOZO GECEVIČIAUS
AKVARELIŲ PARODA
,,Vasaros spalvos”
Parodos atidarymas gegužės 7 d. 15 val.
_______________________________________________
Juozas Gecevičius
Atėjau į pasaulį Vytauto Didžiojo metais – 1930 – ųjų gegužės 7 d. Vitautiškių kaime, Krosnos valsčiuje, Marijampolės apskrityje (dabar Lazdijų rajonas).
Mokiausi Krosnos progimnazijoje ir Simno gimnazijoje. 1962 metais baigiau Valstybinį dailės institutą. Buvau ilgametis Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Esu dailės mokytojas ekspertas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Parodose dalyvauju su keramikos, akvarelės ir grafikos darbais.
J. Gecevičius plačiajai visuomenei labiau žinomas kaip lengvų, trapių akvarelių meistras. Dailininkui būdingas betarpiškas akvarelės liejimo būdas. Akvarelė traktuojama kaip tapyba, kaip svarbiausios išraiškos priemonės yra spalva, potėpis, faktūra. Dirba sausa akvarelės technika, kuri leidžia dėti dažą ant jau išdžiuvusių plotų ir taip sukurti spalvų persišvietimo, švytėjimo įspūdį, sukurti keliasluoksnę visumą.
Akvarelėse dominuoja Lietuvos peizažo tema. Akvareles lieja gamtoje, iš natūros. Lape lieka gaivios gamtos būsenos. Nuo pat pirmųjų akvarelių jaučiamas dėmesys ir formai, ir spalvai. Vaizdai tapyti sodriai, dekoratyviai. Dailininkas mėgsta aprėpti plačias panoramas. Darbuose matome į tolį nueinančias erdves, keletą planų, gilyn besitęsiančias laukų, miskų linijas. Dailininkui visad svarbi tema, motyvas, kurį kruopsčiai pasirenka iš gamtos.
Tapybinė maniera su laiku kinta. Pastarųjų metų akvarelės labai išviesėja, švyti rupi popieriaus faktūra. Daug šviesos, lengvumo, oro. Bet visuose darbuose atpažįstarme J. Gecevičiaus braižą. Potepis neišnyksta net tose vietose, kur dažas tirščiau susilieja.
Be peizažų, pasakojančių apie Lietuvos miestelių, gamtos grožį, dailininkas tapo ir portretus bei aktus. Portretai ir aktai skamba lyg poetinis posmas.