Kultūros diena

Kultūros diena Birštone

Balandžio 15 d., trečiadienį

10 val.– Taikos vėliavos pakėlimas savivaldybės aikštėje

17 val.– senųjų nuotraukų parodos ,,Tarpukario bajorai” atidarymas kultūros centro foje

Kultūros dienos istorija

1935 metais Jungtinės Amerikos Valstijos ir dauguma Centrinės bei Pietų Amerikos valstybių balandžio 15-ąją pasirašė paktą, karo atveju saugantį kultūros vertybes. Kariaujančios pusės turi aiškiai žinoti, kad istorija kultūros naikinimo niekam neatleis. Paktas buvo pasirašytas Vašingtone, labai iškilmingoje aplinkoje. Prezidentas Teodoras Ruzveltas kreipėsi ir į kitas pasaulio šalis ir kvietė pasekti Amerikos valstybių pavyzdžiu. Pasak jo, „ši sutartis turi kur kas didesnę dvasinę reikšmę negu matyti iš paties jos teksto. Pagrindinė doktrina – tai kontinentinė atsakomybė ir solidarumas, tokie svarbūs dabarčiai ir ateičiai. O ši iniciatyva bus didis Amerikos nuopelnas civilizacijai“.

Žmogiškojo genijaus kūrybą saugančio dokumento idėją iškėlė dailininkas, keliautojas, archeologas, mąstytojas ir visuomenės veikėjas Nikolajus Rerichas (1874-1947). Paktas dažnai ir vadinamas jo vardu. Tai pats humaniškiausias XX a., atnešusio per visą žmonijos istoriją baisiausius sugriovimus ir praradimus, dokumentas. Jo šūkis – „Per kultūrą į taiką“. Reikėjo milžiniškų pastangų, kad politikai suvoktų tokių principų įgyvendinimo reikšmę. Įtikinėjant tartis dėl kultūros paveldo apsaugos dažnai būdavo pasiremiama Raudonojo Kryžiaus patirtimi. Netrūko skeptikų. Raudonasis Kryžius gelbsti žmogaus gyvybę, N. Rericho paktas – žmogaus kūrybą, jo dvasią. Dailininkas manė, kad kultūros paminklą per karą, be kitų priemonių, galėtų apsaugoti ir iškelta Taikos vėliava.

Tarpukariu ir Europoje radosi vis daugiau pakto šalininkų. Vykdavo konferencijos, įvairiose šalyse buvo steigiami komitetai, N. Rericho draugijos. 1936 metų lapkritį Lietuvos N. Rericho draugija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją su memorandumu, kuriame buvo siūloma ir Baltijos šalyse ratifikuoti kultūros vertybių apsaugos paktą. Memorandumą pasirašė septyniasdešimt iškilių Lietuvos mokslo, meno ir visuomenės žmonių. Tačiau Europoje tuo metu sukilusioms militaristinėms galioms nebuvo galima net užsiminti apie kultūros paveldo apsaugą. Politikų demagogija tuomet numarino N. Rericho pakto ratifikavimą. Bet idėja nepražuvo – 1954 metais buvo priimta Hagos konvencija, įpareigojanti gerbti ir saugoti kultūros vertybes, esančias tiek savo, tiek priešo teritorijoje, draudžianti kilnojamas ir nekilnojamas kultūros vertybes išvežti iš okupuotos teritorijos. Asmenys, pažeidę arba įsakę pažeisti konvenciją, turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Hagos konvenciją, kuri yra tiesioginė N. Rericho pakto tąsa, ratifikavo dauguma pasaulio šalių, taip pat ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Seimas nusprendė 2007 m. į minėtinų dienų sąrašą įtraukti Kultūros dieną, nes dėmesio kultūrai nebūna per daug.