„Gal nedarom tragedijos“ – komedija, kurioje vaidina Giedrius Savickas, Mantas Stonkus, Gelminė Glemžaitė ir Milda Noreikaitė.
Spektaklio režisierius – Simonas Aškelavičius. Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Daujotaitė.
Spektaklio pjesės autorė – garsi šiuolaikinė prancūzų dramaturgė Yasmina Reza. Jos parašyta ir premijomis apipilta drama (originalus pavadinimas „Le Dieu du carnage“) žavi puikiu personažų psichologijos išmanymu ir talentingai išvystyta veiksmo dinamika.
S. Aškelavičiaus ir fantastinio aktorių ketvertuko dėka pjesė atsiplėšė nuo originalo. Ji suskambo lietuviškomis aktualijomis, kurios žiūrovų sutinkamos garsiu juoku. Personažus žiūrovai gali be vargo atpažinti iš savo gyvenimiškos patirties.
Spektaklio pradžioje sužinome, kad Armando (Mantas Stonkus) ir Anetos (Gelminė Glemžaitė) vienuolikmetis sūnus per konfliktą lazda išmušė du dantis Valentino (Giedrius Savickas) ir Veronikos (Milda Noreikaitė) sūnui. Pastarųjų namuose ir susitinka abiejų šeimų tėvai, norėdami aptarti konflikto priežastis ir civilizuotai išspręsti pasekmes.
Giedriaus Savicko personažas – prekybininkas Valentinas – iki ašarų juokingas keistuolis, kuris kritinėse situacijose staiga pasisemia akiplėšiškos drąsos. G. Savickas gali būti juokingas net kai nenori, tačiau „Gal nedarom tragedijos“ galima pamatyti, koks genialiai komiškas jis tampa, kai to nori.
Manto Stonkaus ne tik aktoriaus, bet ir stand-up komiko biografija leido jam itin vykusiai savo personažą kilstelėti į naują lygį. Jo advokatas Armandas – telefono iš rankų nepaleidžiantis, tarsi adatas taiklius ir net žiaurius juokelius durstantis veikėjas.
Mildos Noreikaitės kuriama Veronika – rašytoja ir Afrikos kultūros gerbėja – atrodo nuostabi ir tobula. Darosi įdomu, kas gi slypi už šio supermamos, superžmonos ir supermoters fasado? Nesijaudinkite, tikrai sužinosite.
Gelminė Glemžaitė vaidina M. Stonkaus personažo Armando žmoną Anetą. Pastaroji atrodo lyg ir pati santūriausia iš veikėjų. Tačiau, kai baigsis kantrybė, žiūrovo lauks tikras sprogimas.
„Gal nedarom tragedijos“ – nenuspėjamas spektaklis, kad ir ką prognozuosit, vis tiek nustebins. Būtina priminti, kūrinys turi N-18 amžiaus cenzą. Vaikai į salę neįleidžiami, o suaugę žiūrovai įspėjami: jame rūkoma, gali būti vartojama necenzūrinė leksika, kai kurios scenos gali šokiruoti.