Fotografijų paroda „Debiutas“

Nuo sausio 10 d. Birštono kultūros centre  veikia Lietuvos fotomenininkų sąjungos
konkurso-parodos „Debiutas“ nugalėtojų fotografijų paroda

Claudia Corrent

„Kad dažniau ją atsimintum“

„Kad dažniau ją atsimintum“ – sakinys, kurį ant kitos nuotraukos pusės parašė draugė Mirta, viena iš fotografijoje vaizduojamų moterų. Mes fiksuojame vaizdą, kad atmintume, kad paliktume savo dabarties ir praeities pėdsaką. Pasak Roland’o Barthes’o, šiomis nuotraukomis liudijame savo egzistenciją. Ką matome nuotraukoje, tam tikra forma egzistavo prieš mus. O jeigu ne? Jei naudotume jas kaip simbolius naujoms prasmėms įsivaizduoti ir sukurti? Pristatoma darbų serija yra tokių paieškų rezultatas. Dirbau prie archyvinių vaizdų, nagrinėdama individualų ir kolektyvinį identitetą. Taip dekonstravau praeityje sukurtas nuotraukas ir jas integravau į naują modernų peizažą, žaisdama su atminties prasmėmis.

Hebrajų kalboje yra žodis „tikkun“, kuris reiškia „pataisyti“, grįžti atgal laiku ir ištaisyti praeities įvykius, siekiant išvaduoti pasaulį nuo klaidų, kurios buvo padarytos. Projektas siekia neįmanomo: bandoma ieškoti teisybės, suvienyti skirtingus naratyvus, pakeisti galutinį rezultatą.

Claudia Corrent šiuo metu dirba kaip nepriklausoma fotografė Bolcane, Italijoje. Menininkė baigė filosofijos studijas Trento universitete, vėliau pasuko į fotografijos sritį. 2015 m. menininkė laimėjo „1000 Venecijos talentų“ apdovanojimą, jos darbai eksponuoti didžiausiuose Italijos miestuose.

Ewa Doroszenko

„Kūno redaktorius“

„Kūno redaktorius“ serijoje kalbama apie šiandien populiarias technologijas, kurios dažnai moteris verčia jaustis nepatraukliomis, nuolat siekiant savo išvaizdą tobulinti. Tai nėra problema: naudodami įvairiausias programėles galime koreguoti savo veidus ar pridėti kelis centimetrus ūgio. Kūno redagavimas – fantastiškas ir paprastas būdas, nors ir egzistuoja tik virtualioje erdvėje.
Kaip teigia E. Doroszenko: „Mane įkvėpė grožio programėlių klaidos ir neatitikimai, nenatūralios kūno deformacijos. Naudojau fotografiją kaip išeities tašką šalia skaitmeninių įrankių, kad sukurčiau iškreiptus vaizdus, atspindinčius mūsų virtualaus fasado maniją“.

Serijoje „Neįmanoma teritorija“ menininkė nagrinėja žemėlapio ir teritorijos bei objekto ir jo reprezentacijos santykį. Kaip yra sakęs mokslininkas ir filosofas Alfred Korzybski „žemėlapis nėra teritorija“, teigdamas, jog daugelis žmonių maišo žemėlapius su teritorijomis, o tiksliau – painiodami realybės modelius su pačia realybe. Tai ypač matyti kelionėse. Keliaudami daugelis žmonių fotografuoja tam tikras vietas, taip atspindėdami unikalią savo patirtį tose vietose. Dėl didelio vaizdų srauto, kuris žiūrovą pripildo žiniomis apie vietas, šiandien yra beveik neįmanoma patirti unikalią realybę be kylančių asociacijų iš matytų vaizdų.

Ewa Doroszenko (g. 1983) Mikalojaus Koperniko universitete (Torūnė) įgijo vizualiųjų menų daktarės laipsnį, yra rezidavusi Austrijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Menininkės nuotraukos įvairiuose leidiniuose ir tinklaraščiuose: Der Greif, Vice, Vice, NEO2, Detroit Centre for Contemporary Photography, Yet Magazine ir kt.

Artūras Jendovickis

,,Privataus miesto peizažas”

Dažnai nesusimąstome, kokią didelę įtaką turi mus supantys žmonės, daiktai, emocijos ir aplinka. Terpė, kurios supamas auga žmogus, laikui bėgant jį formuoja, gali nukreipti viena ar kita linkme. O kaip gi vaizdas, kurį matome pro langą? Vieta, kurioje gyvename ar dirbame ir tai ką regime pro langą vienaip ar kitaip veikia žmogaus emocinę bei psichologinę būseną, gerbūvį ir gyvenimą. Noras suprasti kaip pro langą regimas vaizdas daro įtaką žmogui ir buvo pagrindinis šios temos akstinas.

Norėdamas visą dėmesį sukoncentruoti į pro langą matomus vaizdinius, žmonės fotografijose nefiksuojami. Tačiau žiūrovui suteikiama galimybė iš interjere matomų detalių ir fotografijų pavadinimuose esančių raktažodžių pačiam susikurti ten gyvenančio ar dirbančio žmogaus vaizdinį ir pro langą pažvelgti jo, savo ar autoriaus akimis.

Fotografijos projektas „Privatus miesto peizažas” leidžia visuomenei pažvelgti pro privačių butų, buvusių ir esamų galios struktūrų, švietimo įstaigų langus ir pamatyti Vilniaus miestą iš naujos perspektyvos.

Artūras Jendovickis (g. 1988) Vilniaus dizaino kolegijoje 2018 m. baigė „Fotografijos ir medijos“ specialybę. 2016 m. menininko darbai pateko tarp geriausių architektūros kadrų konkurse „Sony World Photography Awards“. 2018 m. A. Jendovickis užėmė III vietą Lietuvos fotomenininkų sąjungos organizuojamame konkurse „Debiutas“.

www.abigj.com

https://www.instagram.com/a_big_j/