Parodos ,,Nidos ekspresija-25” atidarymas

NIDOS TAPYBOS plenerų

 KOLEKCIJA (1995-2015)

Parodos atidarymas spalio 25 d.,penktadienį, 18.30 val.

Tarptautinio Nidos  tapybos plenero kolekcijos paroda Birštono Kultūros centre.

Jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „Brücke“ manifesto-programos idėjas – burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų  šalių. Kasmet rudenį, rugsėjyje suvažiuojame į Nidą. 1995 m. Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras “Nidos ekspresija“ išplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 1000 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje ). Po to, parodų geografija plėtėsi, Lietuvių tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Baltgudijoje, Gruzijoje, Rusijoje, Indijoje, Lenkijoje, Armėnijoje, Estijoje, ir šiuo metu Ukrainoje. Per 25 metus meno mylėtojai buvo kviečiami net į 192 gausingas šio tarptautinio plenero parodas, kuriuose atsiveria mūsų Kuršių nerijos vaizdai. Be abejonės, pagrindinis siužetas – Baltijos jūra, smelėtosios kopos, prieplauką apgulę laiveliai bei jachtos ir merginos tapymas prie jūros.

Tačiau dar niekada mūsų plenero istorijoje nebuvome Birštone kurorte su savo paroda.  Ši nauja  paroda, atskleidžia kasmetinius draugystės „Tiltus“ su užsienio dailininkais, kurie Nidoje kūrė ir paliko kolekcijai savo tapybos kūrinius. Šios parodos tikslas – eksponuoti pirmųjų dvidešimties metų, Nidos plenere sukurtus tapybos kūrinius. Ekspozicijoje 50 tapybos ir grafikos darbai atskleidžia gan skirtingus potencijos proveržius. Gausu ir kaimyninių šalių atstovų; Latvijos, Baltgudijos, Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Ukrainos, Armėnijos, Danijos, Norvegijos bei tolimosios Indijos, Nepalo ir P. Korėjos.

Ši spalvinga paroda atskleidžia NIDOS TAPYBOS KOLEKCIJOS įvairovę, reprezentuodama stipriausius, tapytojus – sakyčiau net dailininkus klasikus, ir taip pat jaunesniuosius, mums dar mažiau girdėtus. Parodoje kiek daugiau vietos skirta lietuvių dailininkams, kurie savo labai ekspresyviais darbais nuteikia į ekspozicines erdves įėjusius žiūrovus, tai tapytojai Arturas Savickas, Ričardas Zdanavičius, Juozas Pranckevičius, Romualdas Balinskas, Ramūnas Čeponis, Dalvytis Udrys, Jonas Lenkutis, Deivis Dapkus, Silvija Drebickaitė ir kt. Taip pat pristatome grafikus Bronių Leonavičių, Arvydą Každailį, Žydrūną Šlajų, Kristiną Daniūnaitę, bei akvarelistus; Jurgą Sidabrienę, prof. Antaną Visocką, Bangutį Prapuolenį ir kt. Dailininkai vaizduoja išskirtinę Nidos specifiką. „Nidos tapytojai į drobę žiūri ne kaip į langą, – gerai pastebėjo menotyrininkas Vytautas Tumėnas, pro kurį matyti dalis gamtos, bet į erdvę, kuri dailininko rankose pati tampa meno objektu…  Meną kuria ne mokyklos ir mokyklinis žinojimas, bet žmogaus kūrybinę galia, ateinanti iš jo paties. Ji  išreiškia tai, kas žmogui yra jam vienam savita ir visuotina“. Baigdamas šios naujos mūsų Nidos kolekcijos parodos apžvalgą, esu priverstas pasidžiaugti, kad Nidoje sukurtos drobės ir grafikos kūriniai pagaliau yra pristatomi kitame nuostabiąjame Lietuvos kurorte, ir eksponuojami Birštono Kultūros centre.