Dokumentinis teatras – tai išgirstos istorijos, kuriose gyva istorija ir drąsi kūrybos jėga.
Dokumentinis teatras – tai išgirstos istorijos, kuriose gyva istorija ir drąsi kūrybos jėga.
Balandžio 18 dieną Birštono seniūnijos salėje rinkosi kultūros bendruomenė į Birštono kultūros centro organizuojamo projekto „Kompetencijų ugdymas teatre „ATEIK. IŠMOK. PRITAIKYK.“ veiklas. Seminarą-kūrybinę laboratoriją „Išgirstos istorijos: įvadas į dokumentinį teatrą“ vedė aktorė ir režisierė Lina Jankauskaite-Peleckiene kviesdama į įtraukiančią, emociškai stiprią ir prasmingą teatro kryptį, kuri visame pasaulyje įgauna vis daugiau aktualumo. Nuo pat pirmų akimirkų nestigo noro kuo giliau išsiaiškinti dokumentinio teatro subtilybes, pateikimo būdus ir galią. Juk tai meninė erdvė, kurioje tikrovė ir kūryba susitinka, o autentiški žmonių balsai, istorijos tampa dramaturgijos šerdimi, kur asmeniniai liudijimai gali atverti skaudžią tiesą tapusią istorijos dalimi, nes dokumentinis teatras kyla iš pačio gyvenimo. Diskutavome kokią vietą dokumentinis teatras, kuris klausia, analizuoja, kelia socialinius klausimus, kalba apie bendruomenės istorijas, gali užimti mėgėjų teatro veikloje.
Mokymus vainikavo gyvas, nuoširdus ir prasmingas susitikimas su tikrove, į kurį kvietė Birštono ir Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ nariai – Valė Petkevičienė, Aušra Sarnickienė, Alfredas Mekionis, Jurgis Montvila. Džiaugiamės, kad išlaikydami autentiškumą, paveikiai ir turiningai per poezijos ir prozos prizmę klubo nariai atliepė seminaro temą skaitydami žmonių liudijimus apie pokario laikotarpį, taip galėdami pažinti dokumentinį teatrą per kūrybinę patirtį ir atsigręžti į tautos istoriją, kuri ir šiandienos kūryboje įsitvirtina kaip gilus patriotizmo, pagarbos ir vertybės jausmas.
U(A)mbra teatro dokumentinis spektaklis „Dvi moterys“, režisierė Rasuolė Andriukaitienė leido pažvelgti į moters likimą paremtą partizanų ryšininkės prisiminimais, kur gvildenama išskirtinai moteriškos patirties tema didžiuliame istoriniame kontekste, kalbama apie skausmą, kuris neišnyksta, ir gijimą, kuris įmanomas per bendrą atmintį. Tai balto ir juodo, šviesos ir tamsos, vilties ir prisiminimų, vienatvės ir bendrystės sąveika. Pasitelkiant autentiškus buvusios partizanų ryšininkės Joanos Dijokaitės Kerežienės prisiminimus „Dvasios palaužti nepajėgs…“ – spektaklis kvietė žiūrovą kartu ieškoti tiesos, drąsos ir atleidimo.
Projektas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba įsibėgėja ir kviečia aktyviai dalyvauti veiklose. Gegužės 17 dieną bandysime jaukintis šešėlių teatrą, o gegužės 30 diną nersime į improvizacijos platybes. Registruotis į mokymus: 0614 44126 arba beatukasu@gmail.com
____________________________________
Projektą finansuoja
Lietuvos kultūros taryba