Baletas ,,VAIVOS JUOSTA“. TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA INTERNETU IŠ BIRŠTONO

Tiesioginė transliacija internetu

iš Birštono kultūros centro salės

 

Dėl prisijungimo kreiptis el.p. info@balticballet.com

 

 

Baltijos baleto teatras

 

Lapkričio 28 d., šeštadienį, 19 val.

Birštono kultūros centre

 

 

2-jų dalių baletas

VAIVOS JUOSTA

V. Krėvės–Mickevičiaus stilizuoto lietuviško mito „Perkūnas, Vaiva ir Straublys” sakmės motyvais

 

 

 Kompozitorius  -V. Jakubėnas 

 Režisierė, choreografė– Marija Simona-Šimulynaitė

 

Šokėjai: Kristina Tarasevičiūtė, Nagiis Bierancas, Genadijus Žukovskis, Ignas Armalis, Igoris Zaripovas, Evelina Fokina, Audronė Stelionė, Vakarė Barbora Radvilaitė, Agnė Juškaitė, Vesta Gineitytė, Danielius Voinovas, Pijus Ožalas. 

 


Vyks tiesioginė transliacija internetu.  Bilietai – https://tickets.paysera.com/lt-LT/event/vaivos-juosta

Dėl prisijungimo kreiptis el.p. info@balticballet.com


 

„Vaivos juosta“, tai dviejų dalių, baleto spektaklis, sukurtas remiantis senovės lietuvių liaudies legenda apie Vaivą, Perkūną ir Straublį. Spektaklio kompozitorius impresionistas V. Jakubėnas (1904-1976). Spektaklio choreografė Marija Simona Šimulynaitė, akcentuoja, kad „Vaivos juosta“ – tai nacionalinė vertybė, šis baletas įeina į teatro istoriją.

Spektaklio libretas apie Saulės dukrą, audėją – Vaivą (mitinė gėrio ir grožio deivė),  bei jos istoriją su žemės gyventoju, muzikantu – Straubliu (lietuviškas Orfėjas) ir audringuoju dangaus valdovu Perkūnu (lietuvių Panteono vyriausias dievas). Istorija prasideda Baltijos jūros pakrantėje. Dievaitę Vaivą pakeri nuostabiai grojantis muzikantas Straublys. Joninių išvakarėse šėlsta laumės, miško būtybės ir žemės gyventojai. Saulės dukra nuaudžia neapsakomo grožio juostą iš žvaigždžių, saulės spindulių, rasos lašų ir ant jos nusileidžia į jūros pakrantę pasiklausyti muzikanto Straublio. Jaunuoliai iš karto beprotiškai vienas kitą įsimyli. Vaivos ir Straublio meilę pamato velnias, Perkūno dievaičio šnipas. Staiga su griaustiniais į žemę atbilda piktas Perkūnas, kadangi Vaivą jis buvo nusižiūrėjęs, kaip savo būsimą nuotaką. Tačiau saulės dukra nesutinka būti aršaus dangaus valdovo žmona. Perkūnas be galo įsiunta, pagrobia nuostabią audėja ir ją nuskraidiną į savo dangaus karalystę. Straublys su Vaiva kenčia dešimt metų. Vaiva, prievarta tapusi Perkūno žmona, apgyvendinta dievaičio rūmuose jūros dugne, lyg belaisvė, prižiūrima dvariškių, bei kipšo, iš sielvarto ima austi liūdesio ir skausmo juostą. Nebeištvėrusi, pasitaikius progai, Vaiva stveria savo juostą ir pabėga į Baltijos jūros krantą, čia dievaitė išgirsta liūdną melodiją, bėga link jos ir pamato mylimąjį Straublį, kuris taip ilgai kentė ir jos laukė. Vaiva dovanoja Straubliui juostą, jų meilė gyva, bet netrukus aptemsta dangus, Perkūnas svaidydamasis žaibais ir griaustiniais trenkia į Vaivą, ji miršta, tačiau dar spėja perduoti Straubliui savo dieviškąsias kūrybos galias, mylimieji tarsi susilieja į vieną kūną, danguje nušvinta nuostabi juosta, Vaivos siela, iki dabar vadinama vaivorykšte arba Vaivos juosta – žadina įkvėpimą ir globoja talentus.

Baleto muziką įrašė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Pitrėno.
Iš pelenų prikelta V. Jakubėno muzika rodo, kad Lietuvoje būta puikių kompozitorių, kurių darbai turi būti viešinami. Kaip teigia pagrindinio vaidmens atlikėja Kristina Tarasevičiūtė: „Šis baletas tuo ir svarbus, kad juo šokėjai gali atgaivinti Lietuvos tautiškumą“. 

,,Vaivos juostos“ kelias scenos link, nebuvo lengvas. V. Jakubėnas, įkvėptas lietuvių literatūros klasiko V. Krėvės–Mickevičiaus stilizuoto lietuviško mito „Perkūnas, Vaiva ir Straublys”, sukūrė muziką šios mitinės sakmės motyvais. Antrojo Pasaulinio karo metu partitūra sudegė. V. Jakubėnas iš atminties atkūrė baleto fortepijoninį klavyrą, bet instrumentuoti jau nebe suspėjo. Užklupus antrajai sovietų okupacijai, abu baleto autoriai – V. Jakubėnas ir V. Krėvė, išvyko iš Lietuvos (1944 m.). Jų bendras kūrinys dešimtmečiams išnyko užmarštin. Ilgą laikotarpį „Vaivos juosta“ net nebuvo paminėta Lietuvos baleto istorijoje. Tačiau dabar su trenksmu atgimsta Lietuvos teatro scenoje.

Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija, įkurta 1993 metais, pradėjo rūpintis baleto „Vaivos juosta“ likimu. Per dvidešimt metų buvo restauruota visa baleto muzika, o klavyras, gautas iš autoriaus sesers šeimos Čikagoje, instrumentuotas. V. Jakubėno fortepijoninio klavyro pagrindu instrumentuotę atliko kompozitorius Marius Baranauskas.

 

Birštono kultūros centras

Jaunimo g. 4, 59206  Birštonas
Tel. (8 319) 6 55 50
mob.  +370 687 1 67 25
el. p.  bkc@inbox.lt

 

_______________________

Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Įmonės kodas 190025748
PVM kodo nėra

 

AB ,,Šiaulių bankas“ Birštono KAS,
banko kodas 71816

Spec.lėšų sąsk.

LT 437181600000144640
SWIFT kodas:CBSBLT26

 

 

Naujienlaiškiai
Prenumeruokite naujienlaiškį ir sužinokite apie renginius pirmi!
Informacija dėl bilietų:

Tel.: +370 319 65546

El. paštas: kasa@birstonokultura.lt

 

Administracijos darbo laikas:

Pirmadieniais – penktadieniais:

8.00 – 17.00 val.
 ( 12.00–13.00 val. pietų pertrauka)

 

 

 

Navigacija
×
MENIU