Astos Pažereckaitės fotografijų paroda ,,(ne) TOBULA”

FOTOGRAFIJŲ PARODA

(ne) TOBULA

Fotografuoti pradėjau dar tada, kai buvau vaikas. Dar ir šiandien pamenu
kaip aš svajojau turėti skaitmeninį fotoaparatą. Šešioliktojo gimtadienio proga
tėvai padovanojo man pirmąjį fotoaparatą. Už tai esu jiems dėkinga ir taip
bus visada…

Bėgant metams, dažnai aplinkiniai pastebėdavo mano fotografijas ir siūlė
pradėti fotografuoti žmonės, nes iki tol buvo išfotografuotos visos gėlytės,
peizažai bei aplinkui esantys įvairūs daiktai. Taip prasidėjo mano didžioji
kelionė į fotografiją.

Ši paroda “gimė” iš asmeninės patirties bei mūsų visuomenėje skelbiamo
grožio kulto. Noriu, kad kiekviena moteris savyje įžvelgtų savo unikalų grožį,
pasitikėtų savimi, jaustųsi visavertė, ir save priimtų besąlygiškai. Kiekvienas
žmogus yra vertas meilės sau, nes tik tada jis galės savo meile dalintis su kitais.
Dažnai aplinkui yra skelbiamas dirbtinis grožis, siūlomos įvairios procedūros
padailinti įvairias kūno vietas, bet ar kiekvienas susimąstome, kad mus pamilsta
ne dėl pridėtinių išorės detalių, o dėl esančios visumos. Ta visuma yra mūsų
viduje ir yra spinduliojama mūsų kūnu. Juk būsima mama pamilsta besimezgančią
gyvybę dar jos net neišvydus. Taip ir mes turime mylėti ir
priimti save.

Kiekvienas yra skirtingas, bet kiekvienas yra unikaliai gražus…

Pagarbiai,
Asta Pažereckaitė